Armaflex ortakių izoliacija

Izoliacija vamzdžiams, kaip parinkti ir kodėl reikalinga izoliuoti vamzdynus?

Tinkamai parinkta antikondensacinė izoliacija vamzdžiams gali užkirsti kelią kondensato susidarymui šaldymo ir vėsinimo sistemose ir tuo pačiu metu leidžia efektyviai panaudoti gaunamą energiją ir mažinti CO² taršą. Geresnis supratimas, kaip ant vamzynų arba ortakių sistemų susidaro kondensatas ir progresuoja izoliacijos charakteristikos, apskaičiuojant reikiamus storius, padeda lengviau išspręsti šią problemą ir parinkti tinkamą izoliaciją vamzdžiams.

Šildymo sistemų izoliavimas

Karšti įrenginiai (šildymo ir karšto vandens vamzdžiai) daugiausia izoliuojami siekiant sumažinti energijos sąnaudas. Dėl montavimo sudėtingumo šildymo sistemų uždarymo vožtuvai, jungiamosios detalės ir vamzdynai dažnai paliekami neapšiltinti izoliacija. Paliekant šias vamzdynų sistemas neizoliuotas  prarandama 30 % šiluminės energijos.  Šią problemą lengvai išspręsite su Armaflex izoliacija, nes ji yra lanksti ir lengvai įrengiama. Armaflex įrengimo instrukcijos pateikia visus modelius reikalingus įvairių tipų vožtuvams, flanšams ir jungiamosioms detalėms izoliuoti.

Šaldymo sistemų izoliavimas

Šalčio sistemos (pvz., oro kondicionavimo sistemų vėsaus vandens vamzdžiai arba komercinių šaldiklių siurbimo linijos) izoliuojami siekiant apsaugoti nuo kondensato susidarymo. Šaldymo sistemose, kur vamzdynų linijos temperatūra žemesnė nei aplinkos temperatūros, vandens garai gali kondensuotis ant šalto paviršiaus, dėl kurio susidaro kondensatas.

Padeda sumažinti išlaidas ir išvengti nuostolių

Kondensatas ant pastatų lubų, sienų ir įrangos gali sukelti dideles išlaidas. Neskaitant patalpų remonto išlaidų žalos, gali būti ir techninės priežiūros išlaidos, atsirandančios dėl nuolatinio drėgnumo ant patalpų lubų, sugedusių prekių ar trikdžių gamybos procesuose. Be to, kai pablogėja izoliacinės medžiagos  savybės, patalpose tampa drėgna, energijos nuostoliai gali smarkiai išaugti. Didelė drėgmės koncentracija sukelia pavojingą įrangos koroziją. Todėl kondensato kontrolė žemų temperatūrų vamzdynų sistemose naudojant mikroporinę kaučiuko izoliaciją yra pagrindinė priemonė išvengti kondensato susidarymo.

Kodėl susidaro kondensatas?

Kondensatas atsiranda vien dėl to, kad vandens garų yra tik tiek, kiek gali sugerti patalpoje esantis oras. Esant 100 % prisotinimui, paprastai žinomas terminas kaip „rasos taškas“, oras yra prisotintas ir būtent šiame etape drėgmė išsiskiria lašelių pavidalu ant šaltų paviršių, kurie greitai tampa šlapiais.

Tam tikroje temperatūroje ir su tam tikra santykine drėgme, ore yra apibrėžtas vandens garų kiekis. Jei patalpoje esantis oras pradės vėsti, jis pasieks šį 100 % prisotinimą tam tikroje temperatūroje. Jei tada oras ir toliau taps vėsesnis, dalis vandens garų nebegalės būti nematomo pavidalo vandens garais ir tada pradės formuotis skysti vandens lašeliai.

Šiltas oras gali sugerti daugiau vandens garų nei šaltas oras ir taip vėstantis oras virš rasos taško sukels drėgmės susidarymą ant šaltų vamzdžių ir įrangos. Žemiau pateiktame pavyzdyje vėsinant orą nuo +22°C iki rasos taško +18,4°C, susidaro kondensatas (1 pav.).

(1 pav.) Oras negali sugerti begalybės vandens garų kiekio.

Kondensatas susidaro dėl aplinkos ir vamzdynų temperatūrų skirtumo

Vamzdyno terpės temperatūra žemesnė nei aplinkos temperatūra, vandens garai kondensuojasi ant šalto paviršiaus. Paveikslėlyje matome, kad neteisingai parinktas izoliacijos sluoksnis apsaugo nuo kondensato trumpam laikotarpiui. Po tam tikro laiko, paskeitus patalpų drėgmei ir nukritus temperatūrai susidaro kondensatas, kuris gali net ir užšalti ant izoliacijos paviršiaus.

Atitinkamą vandens garų kiekį ore tam tikroje temperatūroje galima sužinoti iš techninių bukletų. Šie duomenys parodo, kokiu mastu gali atvėsti tam tikros santykinės drėgmės oras neviršijant 100 % prisotinimo ir nesudarytų sąlygų tinkamų kondensato susiformavimui ant paviršių. Paprastai ore yra tik tam tikras procentas maksimalios galimos drėgmės.

Temperatūros palaikymas aukščiau rasos taško, kad išvengtume kondensato, izoliacijos vamzdžiams parinkimas

Šio fizikinio dėsnio taikymas šaldymo sistemoms reiškia, kad izoliacijos storis turi būti apskaičiuotas taip, kad temperatūra niekada nenukristų žemiau nei rasos taškas bet kurioje izoliuoto paviršiaus vietoje.

Izoliacijos storio parinkimas

Programų pagalba apskaičiuojami duomenys ir pateikiami rezultatai: izoliacijos storis turi būti bent 11 mm, kad būtų išvengta kondensato susiformavimo prie tam tikrų parametrų (aplinkos temperatūra 22 °C, linijos temperatūra 6 °C, santykinė oro drėgmė 80 % vamzdžio išorinis skersmuo 35 mm).

Praktikoje retai įmanoma įsigyti produktą su tiksliai apskaičiuotu izoliacijos storiu. Todėl neatlikus reikiamų skaičiavimų ir neįvertinus patalpoje esamų parametrų galima parinkti per mažą izoliacijos storį, ko pasekoje atsiras kondensatas arba parinkti per didelį izoliacijos storį, kas įtakos dideles izoliacijos įrengimo išlaidas.

Siekiant išvengti kondensato susidarymo, izoliacijos paviršiaus temperatūra turi būti tokia pat aukšta arba didesnė už rasos taško temperatūrą prie tam tikrų aplinkos parametrų.

Norint teisingai apskaičiuoti reikiamą izoliacijos storį reikia žinoti, ne tik linijos temperatūrą, bet ir aplinkos sąlygas – aplinkos temperatūra ir santykinė oro drėgmė – turi būti žinomos arba apibrėžtos kaip numatomos didžiausios vertės ir kaip planavimo proceso dalis. Papildomai, būtina nustatyti šiluminį izoliacinės medžiagos laidumą, objekto formą ir medžiagą (nerūdijančio plieno vamzdis, ortakis ar talpykla) ir šilumos perdavimo koeficientą ant izoliacijos paviršiaus.

Tik tinkami duomenys ir izoliacijos storis gali sukurti optimalią apsaugą nuo kondensato susidarymo. Visi šie duomenys turėtų būti apskaičiuoti specialistų arba izoliacijos įrengimo įmonių, nes labai svarbu žinoti kaip teisingai atlikti parinkimo veiksmus kiekviename indvidualiame projekte.